- pakapė
- pakapė̃ sf. (3b) Slk, Kp, Krok vieta šalia kapinių: Vienas išėjo pakapė̃n gyvent Krs. Tik ganau pakapė̃j arklius, ažna kokis šu šu šu šu iš kapinių sušiugždėjo Dbč. Palaidojo ją pakapėje po beržu LzP. Pakapė̃m pakapė̃m, vilkas bėga pro pãkapę Ds. Ėjo boba pãkape, nešė vyžų kirbinę Mžš. Joja žmogus pro pãkapę, pro pãkapę (juokais mankštinamas liežuvis tuos žodžius greit tariant) Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.